Dantų spalva A1, A2, A3: ką tai reiškia

Jei domitės dantų spalva A1, A2, A3, tikriausiai girdėjote apie Vita spalvų skalę. Ją naudoja odontologai ir dantų technikai, kad galėtų apibūdinti dantų atspalvį vienodais žymėjimais. Žemiau paaiškiname paprastai.

Kas yra Vita klasikinė skalė

Klasikinę Vita skalę sudaro keturios grupės: A (rusvai rudi atspalviai), B (rausvai geltoni), C (pilkšvi) ir D (rausvai pilkšvi). Skaičius nurodo sodrumą: A1 yra šviesiausias iš A grupės, A4 – tamsiausias.

Ką reiškia A1, A2, A3

• A1 – vienas šviesesnių atspalvių klasikinėje skalėje.
• A2 – dažnas atspalvis suaugusiems; vidutiniškai šviesus.
• A3 ir tamsesni – ryškesnis gelsvai rusvas atspalvis.

Natūralus dantų atspalvis skiriasi tarp žmonių ir net tarp skirtingų to paties žmogaus dantų: iltys paprastai tamsesnės nei priekiniai kandžiai.

Ar galima savo spalvą nustatyti namuose

Tiksliai – ne. Spalvą labai keičia apšvietimas, fonas, makiažas ir ekranas. Odontologas naudoja fizinę skalę prie dienos šviesos. Namuose gali padėti tik orientacinis palyginimas ir nuoseklus fotografavimas – šviesos testas.

Ar spalva rodo sveikatą

Natūralus atspalvis nereiškia ligos. Staigūs pokyčiai, vieno danties patamsėjimas ar skausmas yra priežastis kreiptis į odontologą. Apie priežastis – kodėl dantys geltonuoja ir geltoni dantys: ką daryti.

Ko realiai tikėtis iš balinimo

Ne kiekvienas turi tikslą „A1“. Kaip rodo tyrimai, dažnai svarbesnis yra tolygus, natūralus atspalvis. Balinimo priemonės gali sumažinti paviršinių dėmių matomumą, o violetinis korektorius optiškai sumažina geltono atspalvio matomumą – tai ne balinimas. Rezultatų ar atspalvių skaičiaus nežadame.

Kitos spalvų skalės

Be klasikinės Vita skalės naudojama ir „3D-Master“ sistema, kur atspalvis vertinamas pagal tris parametrus: šviesumą, sodrumą ir toną. Dantų technikai naudoja ją, kai reikia labai tikslaus atspalvio protezams ar apvalkalams. Kasdieniame gyvenime žmonėms dažniausiai pakanka klasikinio A/B/C/D suprantamumo.

Kodėl nuotraukoje spalva atrodo kitaip

Telefono kamera automatiškai koreguoja baltą spalvą, o ekrano ryškumas ir spalvų profilis keičia atspalvį. Šilta lempa dantis daro gelsvesnius, šalta LED – melsvesnius. Todėl, norint sąžiningai palyginti, fotografuokite vienoje vietoje, toje pačioje šviesoje ir tuo pačiu atstumu – žr. šviesos testą.

Spalva ir amžius

Su amžiumi emalis natūraliai plonėja, todėl geltonesnis dentinas tampa labiau matomas. Be to, kaupiasi dėmės nuo maisto ir gėrimų. Tai normalus procesas, bet higiena ir įpročiai gali jį sulėtinti.

Kaip kalbėtis su odontologu apie spalvą

• Paprašykite, kad parodytų spalvų skalę ir pasakytų jūsų atspalvį.
• Pasakykite, ko norite: „šviesesnė“ ar „natūralesnė“ šypsena.
• Paklauskite, ar yra priežasčių, dėl kurių balinimas netiktų.

Jei norite pabandyti namuose, pasitikslinkite, kokios yra galimybės – dantų balinimas namuose.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia spalva yra „normali“?

Natūralios dantų spalvos diapazonas platus. Nėra vienos „teisingos“ spalvos.

Ar A1 yra baltiausia?

Klasikinėje A grupėje – taip, bet yra ir kitų skalių su šviesesniais atspalviais.

Ar galima pasitikrinti spalvą pas odontologą?

Taip, tai greita ir dažnai atliekama konsultacijos metu.

Ar A2 yra normalu?

Taip, tai vienas dažnesnių atspalvių. Natūralus spalvų diapazonas platus.

Ar galima pasirinkti balinimo priemonę pagal atspalvį?

Atspalvis nėra vienintelis kriterijus – svarbu dėmių rūšis, dantų būklė ir jautrumas.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra medicininė konsultacija. Jei jaučiate skausmą, kraujuoja dantenos ar turite abejonių dėl savo dantų būklės, kreipkitės į odontologą.